Trečiadienis

2017 Rugpjūčio 23

TV Naujienos

Cikle „Menininkų portretai“ – šimtasis filmas, skirtas dailininkei Sigitai Maslauskaitei

2013.12.12 11:05
„Info TV“ nuotr. / Sigitai Maslauskaitė

Režisierius ir operatorius Juozas Matonis „Info TV“ kanale pristato premjerinį dokumentinį filmą apie dailininkę Sigitą Maslauskaitę – „Šventųjų bendravimas ne altoriams“. Filmas bus rodomas gruodžio 29 dieną 16.45 val.

Tai – jau šimtasis Juozo Matonio kurtas videofilmas iš ciklo „Menininkų portretai“. Sykiu su Vytautu Damaševičiumi Juozas Matonis sukūrė videoportretus apie pačius iškiliausius šalies menininkus – dailininkus Algį Skačkauską, Vladą Karatajų, keramikę Liuciją Šulgaitę, poetą Valdą Kukulą, rašytoją Mykolą Sluckį.  

Sigita Maslauskaitė – įvairialypė ir aktyvi asmenybė šalies kultūrinio ir dvasinio gyvenimo kontekste. Ne tik tapytoja, bet ir menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė. S.Maslauskaitė studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau gilinosi į bažnytinio paveldo klodus Grigaliaus universitete Romoje, krikščioniškosios ikonografijos studijas tęsė Dailės akademijos doktorantūroje, apsigynė daktaro disertaciją ir šiandien visuomenei yra žinoma tiek dėl savo mokslinių darbų sakralinės dailės srityje, tiek dėl rimtų pasiekimų tapyboje, kaip išsiskirianti lietuviškosios tapybos mokyklos, ekspresionistinės jos krypties atstovė. Bendra menininkės kūrinių nuotaika ir tapybos maniera kritikų dar vadinama dramatiniu misticizmu.

Nors pati menininkė savo kūryboje akcentuoja ne literatūrinę, siužetinę, bet tapybinę raišką, tačiau pastarojo meto jos kūrinių objektai – iš tapytoją supančios sakraliojo meno aplinkos – verčia, visų pirma, atkreipti dėmesį į tai.

Paveikslų personažai yra šventieji, vienuoliai, kankiniai, elgetos, bažnyčios patarnautojai ir jiems priskiriamos savybės – tyrumas, neturtas, nusižeminimas, kankinystė, atgaila. Spalva, potėpiai, faktūra ir šviesa S.Maslauskaitės kūryboje turi simbolinę, jausmus žadinančią jėgą.

Įvairiomis tapybinėmis priemonėmis drobėse kuriama ekspresyvi bei įtaigi drama: iš už ryžtingų, stambių, tirštų ir tamsoko kolorito (rudų, net raudonos ar aukso) potėpių audros, šviesos ir tamsos grumtynių į žiūrovus žvelgia neregėto įtaigumo misterijos. Įkvėpimo, pati autorė sako, semiasi iš baroko meistrų, ypač Rembrandto ir Caravaggio, o taip pat ir iš Georges de La Touras. Drobės su vienuolių ar elgetų figūromis yra beveik monochrominės, jose dominuoja balta spalva – šviesos, tyrumo, atgimimo ženklas. Tad dailininkės vienuoliai ir elgetos, nors išoriškai ir nepretenzingi, tačiau viduje labai galingi.  

Unikali – religinė – tapytojos S.Maslauskaitės kūrybos tematika jau ištisą dešimtmetį šviečia ir ugdo Lietuvos dailės mylėtojų ir religingų žmonių suvokimą, kur yra takoskyra tarp religinio meno ir pasaulietinio meno religine tema. „Religinis menas – tai tokie kūriniai, kurie skirti pamaldumui. Ir yra tiesiog meno kūriniai – paveikslai, skulptūros ar dar kažkas, – kuriais galima grožėtis, tačiau niekuomet nešaus į galvą prie jų atsiklaupti ar uždegti žvakutę“, – sako tapytoja.

Meno kritikai taip pat pripažįsta, jog kanoniniai šventųjų atributai dėl formų interpretacijos Sigitos Maslauskaitės drobėse ne visuomet atpažįstami, tad žiūrovo neįpareigoja jų sieti su konkrečiu personažu ar siužetu, nors tai ir sufleruoja pavadinimas.

Sigitos Maslauskaitės kūryba ne sykį demonstruota asmeninėse parodose didžiausių šalies miestų galerijose, menininkės kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje bei Vilniaus modernaus meno centras. 2012 metais Lietuvos nacionalinis muziejus išleido solidžią S.Maslauskaitės monografiją „Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a.“.