Ketvirtadienis

2016 Gruodžio 08

TV Naujienos

„Istorijos detektyvai” – apie katastrofas, kurias sovietų valdžia norėjo nuslėpti

2014.01.28 11:44
LRT nuotr. / Kadras iš laidos „Istorijos detektyvai”

1958-ųjų vasara Kybartuose. Įprasta kasdienybė, įprasta rutina. Tik staiga – iš dangaus paleistos 39 bombos. Pirma mintis – prasidėjo III-asis pasaulinis karas. Iš kur bombos virš niekam problemų nekeliančio Stulgelių kaimo? Kodėl ši gyvenvietė tapo kruvinų įvykių vieta? Kodėl apie tragišką įvykį ilgus metus sovietinė valdžia tylėjo?

Kybartų rajono gyventoja Česlava Vasauskienė su ašaromis akyse pasakoja apie 1958 m. liepos 18 dieną žuvusį vyrą Otą Titą, už kurio buvo ištekėjusi vos prieš pusmetį. „Jis su Zigmu Norkaičiu arė laukus ir sustojo papietauti, kai netrukus prasidėjo bombardavimas. Zigmas žuvo iškart, o Otas buvo sužeistas į koją. Bet jau po paros mirė Kauno ligoninėje“, – nenoriai į prisiminimus leidžiasi Č.Vasauskienė.

Kas iš tiesų tuomet nutiko ramiame Suvalkijos kaime? Ne tik šią tragediją, bet ir kitas ne mažiau paslaptingas sovietų laikais nutikusias istorijas imasi narplioti LRT televizijos laida „Istorijos detektyvai“.

Kodėl 1975-aisiais Žasliuose susidūrė du traukiniai? Kas tais pačiais metais įvyko ant pontoninio tilto Vilniuje? Šios ir kitos istorijos sovietmečiu buvo slepiamos po devyniais užraktais. Laida „Istorijos detektyvai“, pasitelkusi liudininkų pasakojimus ir ilgus metus slėptus dokumentus, pasirengusi atskleisti šias tragiškas istorijas naujame reportažų cikle. Pirmoji ciklo dalis – jau šį trečiadienį 21.45 val. per LRT televiziją.

Kiek iš tikrųjų aukų pasiglemžė sovietmečiu įvykusios katastrofos? Ar būdavo randami kaltininkai? Ar atlyginta padaryta žala? Kodėl tie faktai, kurių buvo neįmanoma paslėpti, būdavo pagražinami?

LRT nuotr./Kadras iš laidos „Istorijos detektyvai”
LRT nuotr./Kadras iš laidos „Istorijos detektyvai”

„Pagal totalitarinės valstybės principus tokia informacija apskritai neturėjo būti prieinama visuomenėje, – teigia LR Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas. – Aš pasiėmiau ilgą sąrašą informacijos, kuri neturėjo būti skelbiama. 140 punktų sąraše yra nurodyta, kad ypatingos svarbos yra kariniai duomenys, kas natūralu ir suprantama. Bet neskelbiamomis buvo laikomos ir žinios apie avarijas ir katastrofas, automobilių, kelių techninę būklę, nusikalstamumus ir t.t.“

„Apie nutikusias nelaimes ir katastrofas sovietinė valdžia neinformuodavo visuomenės. Aukų skaičius būdavo be jokių skrupulų mažinamas. Tai įrodys „Istorijos detektyvų” kūrybinės grupės surasti archyviniai dokumentai. Paprastai būdavo nubaudžiami ne didžiausi kaltininkai, bet tie, kuriuos buvo patogiau nubausti. Ir visa ši ciniška tikrovė buvo paslepiama po sovietine propaganda“, – pasakoja laidos vedėjas Virginijus Savukynas.

Ciklą apie katastrofas sovietmečiu kuria žurnalistė Aurelija Savickienė.

„Istorijos detektyvai” – trečiadieniais 21.45 val. per LRT televiziją.